Radviliškis – miestas šiaurinėje Lietuvos  dalyje, Šiaulių apskrityje, 21 km į pietryčius nuo Šiaulių, Radviliškio kalvagūbryje (115–125 m virš jūros lygio). Radviliškio rajono savivaldybės  centras. Miestas turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Svarbus geležinkelio mazgas ir pramonės centras.

Miesto vakariniu pakraščiu eina geležinkelis Vilnius–Šiauliai. Radviliškis išsidėstęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1945 m.), pravoslavų cerkvė, kultūros namai, paštas (LT-82001), rajono centrinė ligoninė, vaikų globos namai „Nykštukas“, senosios katalikų kapinės, pravoslavų kapinės, miesto šiaurėje – karių kapinės.

Radviliškis minimas nuo XVI amžiaus pradžios. 1567 metai laikomi Radviliškio įkūrimo metais, nors kai kurie šaltiniai nurodo dar 1529 metus ar 1539 m., kai kažkoks žemės valdytojas iš radviliškiečio (z Radziwiliszek) skolinosi 100 kapų grašių.

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas tikrai asmenvardinis, kilęs nuo kadaise vietovę valdžiusių Radvilų pavardės, pridėjus priesaginę galūnę -iškis.

Paminklai, lankytinos vietos

    * Švenčiausios M. Marijos gimimo bažnyčia.
    * Stačiatikių cerkvė.
    * Evangelikų liuteronų maldos namai.
    * Katalikų kapinės.
    * Stačiatikių kapinės.
    * Žydų kapinės.
    * Naujosios miesto kapinės.
    * I Pasaulinio karo karių kapinės.
    * II Pasaulinio karo karių kapinės.
    * Žydų genocido (1941 08 25-26) kapinės.
    * Paminklas Lietuvos kariams - savanoriams, žuvusiems kovoje su bermontininkais 1919 XI ir kapai.
    * Vėjo malūnas, mūšio objektas 1919 11 12 kovoje su bermontininkais dėl Radviliškio.
    * Paminklas Lietuvos partizanams (1944 -1954) ir kapai.
    * Paminkliniai akmenys Lietuvos partizanų išniekinimo vietose.
    * Ąžuolynas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atminimui įamžinti.
    * Rašytojo Jono Marcinkevičiaus memorialinis muziejus.
    * Geležinkelio stotis.
    * Obeliskas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
    * Paminklas pergalei prieš bermontininkus (1919 m.).

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Papildomo ugdymo įstaigos

    * Radviliškio dailės mokykla
    * Radviliškio muzikos mokykla
    * Radviliškio JAMAHA muzikos mokykla

Bendrojo lavinimo įstaigos

    * jaunimo mokykla

    * 2 gimnazijos:
           Lizdeikos
          Vaižganto
    * Radviliškio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla (2008 metais panaikinta ir sujungta su Gražinos pagrindine mokykla)

    * 3 pagrindinės mokyklos:
          Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla
          Radviliškio Vaižganto pagrindinė mokykla
          Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla

 Ikimokyklinės įstaigos

    * Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Žvaigždutė“
    * Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“
    * Radviliškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“

Kitos įstaigos

    * Radviliškio viešoji biblioteka
    * Lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras
    * Radviliškio rajono savivaldybės suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centras
    * Demokratijos ir socialinių įgūdžių mokykla „Ateitis“

Sportas

    * FK Lokomotyvas Radviliškis (futbolas)
    * KK Radviliškis (krepšinis)
    * Karatė klubas „Kentauras“
    * Radviliškio šachmatų klubas
    * Tinklinio klubas „Žarija“
    * Kosminio modeliavimo klubas

Sporto bazės

    * Radviliškio sporto arena
    * Radviliškio miesto centrinis stadionas
    * Imtynių ir bokso salė

Verslas

Radviliškio rajonas žinomas gaiviųjų gėrimų, medienos, baldų, žemės ūkio mašinų, metalo dirbinių, drabužių gamyba, maisto pramone, didžiausiu dėvėtų mašinų turgumi Šiaurės Lietuvoje. Radviliškio rajone iškasama nemažai durpių.

2008 metais mieste įkurta Radviliškio pramonės zona siekiant verslininkams gerinti sąlygas kurtis mieste.

Seniūnija

Radviliškio miestas turi atskiros seniūnijos statusą rajono savivaldybėje.

Seniūnaitijos

2009 m. įkurtos 6 seniūnaitijos:

Gyventojai

Seniūnijos centras - Radviliškio miestas. Radviliškio miesto seniūnijoje gyvena 20 339 gyventojai. Iš jų 9 439 vyrai ir 10 900 moterų. Seniūnijoje gyvena 18 943 lietuviai, 981 rusas, 124 ukrainiečiai, 101 baltarusis, 50 lenkų, 140 kitos tautybės žmonių. (2008 m. duomenimis)